Vidaus tvarkos taisyklės

PATVIRTINTA

VšĮ Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras

direktoriaus 2018 m­­_____________ įsakymu Nr.__

 

 

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS

MOSĖDŽIO PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO

VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

 

  1. Bendroji dalis

 

  1. Viešosios įstaigos „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ (toliau – PSPC) vidaus tvarkos taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja viešosios įstaigos „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ vidaus tvarką, apibrėžia darbuotojų ir besilankančių joje pacientų santykius ir elgesį.
  2. Vidaus tvarkos taisyklių tikslas – užtikrinti teisingą ir racionalų darbo organizavimą, pilną ir efektyvų darbo laiko panaudojimą, siekiant kuo geriau organizuoti ir teikti pirminę asmens sveikatos priežiūrą.
  3. PSPC veikia vadovaudamasis steigėjo patvirtintais įstatais, galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministro įsakymais, nacionaliniais, Europos ir tarptautiniais medicinos standartais (medicinos, higienos normomis), Mosėdžio savivaldybės administracijos teisės aktais, reguliuojančiais įstaigos veiklą.
  4. Be šių taisyklių, PSPC darbuotojų darbines funkcijas ir pareigas apibrėžia galiojančios darbuotojų sutartys, saugos darbe instrukcijos, pareigybės aprašymas, centro direktoriaus įsakymai.
  5. Šių taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek šių teisinių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai arba kiti teisės aktai.
  6. Šių taisyklių privalo laikytis visi PSPC darbuotojai ir pacientai.
  7. Esant reikalui taisyklės gali būti keičiamos ir/ ar papildomos, tikslinamos.

 

  1. ĮSTAIGOS STRUKTŪRA

 

  1. Viešoji įstaiga „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“.

8.1.Administracija;

8.2. Mosėdžio ambulatorija;

8.3. Šeimos gydytojų kabinetas.

 

III. PATALPŲ ATIDARYMO IR UŽDARYMO LAIKAS

 

9.1. PSPC patalpos darbo dienomis atidaromos 8 val. ir uždaromos 16.00 val. Šeštadieniais įstaiga nedirba, todėl PSPC pacientai gali kreiptis į Skuodo priėmimo – skubiosios pagalbos skyrius.

 

  1. PACIENTŲ KREIPIMOSI IR REGISTRACIJOS ĮSTAIGOJE TVARKA

 

  1. Pacientai besikreipiantys į PSPC, registruojami registratūroje atvykę asmeniškai arba telefonu 8 440 73 261.
  2. Šeimos gydytojų iškvietimai į namus registruojami kasdien telefonu (8~440) 73 261 nuo 8 val. iki 12 val.
  3. Kiekvienam pacientui užvedama ambulatorinė kortelė (F 025a), apie jo kreipimąsi pažymima registracijos žurnale.
  4. Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarka.

Būtinoji medicinos pagalba gydytojų kompetencijos ribose teikiama visiems asmenims, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat neatsižvelgiant į apsilankymų įstaigoje per kalendorinius metus skaičių ir gyvenamąją vietą. Teikiant būtinąją pagalbą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ nuostatomis.

14.1. Pirmoji medicinos pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašo patvirtinimo, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetencijos šiais klausimais nustatymo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-822 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“.

14.2. PSPC pagal kompetenciją privalo užtikrinti (suteikti ir organizuoti) būtinąją medicinos pagalbą.

14.3. Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir/ ar kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/ pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis.

14.4. Paciento mirtį konstatuoja gydytojas arba kitas asmens sveikatos priežiūros specialistas.

14.5. Jei pacientas ne dėl būtinosios pagalbos kreipiasi be išankstinės registracijos arba atvyksta ne registracijos žurnale nurodytu laiku ir tuo metu šeimos gydytojas, prie kurio pacientas prisirašęs nedirba, arba priima pacientus pagal užsirašymą, jam pasiūloma kito, tuo metu laisvo šeimos gydytojo konsultacija. Jei tuo metu laisvo šeimos gydytojo nėra, pacientui pasiūlomas kitas priėmimo laikas.

 

  1. NEMOKAMŲ PASLAUGŲ NOMENKLATŪRA IR ASORTIMENTAS, JŲ TEIKIMO TVARKA VšĮ „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“

 

  1. VšĮ „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ teikiamos pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
  2. Teisę į nemokamas paslaugas VšĮ „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ turi socialiai apdrausti asmenys, prisirašę šioje įstaigoje, o taip pat drausti valstybės lėšomis:

16.1. asmenys, turintys teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bet kokios rūšies pensiją;

16.2. darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę darbo biržoje;

16.3. nėščiosios, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, motinystės atostogos;

16.4. asmenys iki 18 metų;

16.5. Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai;

16.6. valstybės remiami asmenys, turintys teisę gauti socialinę pašalpą;

16.7. asmenys teisės aktais pripažinti neįgaliaisiais;

  1. VšĮ „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ teikiamos šios nemokamos paslaugos:
    17.1. sveikatą grąžinančios medicinos pagalbos paslaugos ateinantiems į VšĮ „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ ir esantiems namie:

17.1.1. būtinoji medicinos pagalba;

17.1.2. ligų diagnozavimas ir jų gydymas pagal kompetenciją;

17.1.3. gydymo tęstinumo užtikrinimas;

17.2. prevencinės medicinos paslaugos:

17.3. sveikatos ugdymas ir ligų profilaktika;

17.4. profilaktiniai gyventojų sveikatos patikrinimai;

17.5. vaikų ir suaugusiųjų skiepijimas;

17.6. naujagimių, kūdikių ir vaikų raidos stebėjimas;

17.7. nėščiųjų stebėjimas;

17.8. sveikatos ugdymo paslaugos;

17.9. pacientų slaugymas namuose, nustatant individualius slaugos poreikius bei veiklos tvarką;

17.10. pacientų darbingumo medicininė ekspertizė, vadovaujantis laikinojo nedarbingumo pertizės taisyklėmis:

17.11. laikinojo nedarbingumo pažymėjimų išdavimas;

17.12. siuntimų į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) pildymas;

17.13. odontologinės pagalbos teikimas šeimos gydytojo odontologo kompetencijos ribose.

17.14. mirties konstatavimas ir mirties liudijimų išdavimas, jeigu mirties priežastys aiškios;

  1. Nemokamų paslaugų teikimo tvarka:

18.1. būtinosios medicinos pagalbos paslaugos teikiamos nemokamai visiems Lietuvos Respublikos gyventojams;

18.2. kitos ambulatorinės paslaugos nemokamai teikiamos asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu ir pasirinkusiems VšĮ „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“.

 

  1. PACIENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

  1. Teisė į sveikatos priežiūrą.

19.1. Kiekvienam pacientui turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra. Sveikatos priežiūros įstaigose pacientų teisių negalima varžyti dėl jų lyties, amžiaus, rasės, pilietybės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos, genetinių savybių, neįgalumo ar dėl kokių nors kitų įstatymais nepagrįstų aplinkybių.

19.2. Pacientams teikiama kvalifikuota sveikatos priežiūra. Gydytojai ir slaugos darbuotojai gerbia pacientų asmens privatumą. Pacientai gydomi taip, kad į jų diagnozę, gydymą ir slaugą būtų žiūrima pagarbiai. Kiekvienas pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir sveikatos priežiūros įstaigos personalo pagarbų elgesį teikiant paslaugas pacientui bei jam mirus. Kiekviena intervencija į paciento sveikatą, įskaitant tyrimus, turi būti atliekama laikantis atitinkamų profesinių pareigų ir standartų.

19.3. Jeigu įstaigoje ribotos gydymo galimybės neleidžia visiems pacientams suteikti tuo pačiu metu vienodą gydymą, gydytojo pasirinktas gydymas yra mediciniškai pagrįstas ir nediskriminuojantis kitų pacientų.

19.4. Jeigu paciento tolesnis buvimas sveikatos priežiūros įstaigoje nėra mediciniškai pagrįstas, siunčiant į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, pacientui turi būti išsamiai paaiškintas tokio sprendimo pagrįstumas. Gavęs tokią informaciją, pacientas patvirtina parašu.

19.5. Pacientams suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminančios priemonės, kad jie nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų.

  1. Teisė į prieinamą sveikatos priežiūrą.

20.1. Paciento teisę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą, kompensuojamą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai. Paciento teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų, nustato sveikatos draudimo įstatymas.

20.2. Būtinoji medicinos pagalba pacientui suteikiama neatidėliotinai.

20.3. Teisę į kitos rūšies sveikatos priežiūrą nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai.

  1. Teisė pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros įstaigą.

21.1. Pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros įstaigą, nepriklausančią arba priklausančią Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai.

21.2. Ši teisė gali būti ribojama Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

  1. Teisė į informaciją.

22.1. Pacientas gauna informaciją apie sveikatos priežiūros sistemoje teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti.

22.2. Pacientas informuojamas apie jį gydančio gydytojo ir slaugančio darbuotojo vardą, pavardę, pareigas ir kvalifikaciją.

22.3. Pacientas informuojamas apie įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir tvarką, kiek tai susiję su jo buvimu toje įstaigoje. Pacientas turi teisę reikalauti ir gauti diagnozės, gydymo ir slaugos aprašymą.

22.4. Pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę.

22.5. Pacientas turi teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą.

  1. Paciento dalyvavimas mokymo procese, moksliniuose ir medicinos bandymuose.

23.1. Be paciento sutikimo negalima jo panaudoti mokymo procese, moksliniuose ar medicinos bandymuose. Jeigu pacientas yra nepilnametis, tokį sutikimą duoda vienas iš tėvų ar įstatyminis atstovas ir rajono, miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba.

23.2. Paciento naudojimo mokymo procese, moksliniuose ir medicinos bandymuose tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

  1. Teisė rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas ir atsisakyti gydymo.

24.1. Pacientai, įskaitant nepilnamečius pacientus nuo 16 iki 18 metų, gali būti gydomi arba jiems teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga, tik kai yra jų sutikimas. Sveikatos priežiūra ar slauga nepilnamečiams pacientams iki 16 metų teikiama, kai yra jų atstovų sutikimas, išskyrus atvejus, jei tokio sutikimo prašymas prieštarautų nepilnamečio paciento interesams.

24.2. Kai laikantis sveikatos priežiūros normų yra galimybė rinktis diagnostikos ir gydymo metodikas, pacientas turi būti supažindintas su šių metodikų ypatybėmis ir jam turi būti suteikta pasirinkimo galimybė. Pacientų, įskaitant nepilnamečius pacientus nuo 16 iki 18 metų, pasirinkimas įforminamas raštu. Už nepilnamečius pacientus iki 16 metų, taip pat už kitus pacientus, kurie dėl savo būklės negali objektyviai vertinti diagnostikos ir gydymo metodikų, pasirenka ir pasirašo jų atstovai. Jeigu yra nesutarimų tarp nepilnamečio paciento iki 16 metų ir jo atstovų, tai diagnostikos ir gydymo metodikas parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus.

24.3. Prieš prašant šiose taisyklėse aukščiau nurodyto sutikimo, pacientui (jo atstovui) išaiškinami intervencijos į paciento sveikatą tikslas, pobūdis, padariniai ir pavojai. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas apie visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turi įrašyti į paciento medicinos dokumentus. Sutikimas dėl paslaugų, dėl kurių nesudaryta sveikatos priežiūros paslaugų sutartis, patvirtinamas paciento (jo atstovo) parašu paciento medicinos dokumentuose.

24.4. Pacientas bet kada raštu gali atšaukti savo sutikimą gydytis. Kai pacientas yra tokios sveikatos būklės, kad negali pareikšti savo valios dėl sutikimo gydytis ir dėl diagnostikos bei gydymo metodikų pasirinkimo, kiek įmanoma, nepakenkiant paciento interesams, atsižvelgiama į jo anksčiau raštu pareikštą valią. Kai nėra nustatyta tvarka išreikštos paciento (jo atstovo) valios, slauga, diagnostika ir gydymas gali būti taikomi tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra reali grėsmė paciento arba aplinkinių asmenų sveikatai ar gyvybei. Teikiant būtinąją (pirmąją ar skubiąją) medicinos pagalbą pacientui, kuris dėl amžiaus ar sveikatos būklės negali tinkamai išreikšti savo valios, yra būtinas paciento atstovo sutikimas. Pacientas, kiek įmanoma, dalyvauja, kai sprendžiamas sutikimo gydyti klausimas. Pagalba gali būti teikiama be atstovo sutikimo, jei jo nėra arba sutikimo negalima gauti laiku, arba atstovas atsisako duoti sutikimą, o medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus. Apie tai pažymima paciento asmens sveikatos istorijoje.

24.5. Jeigu paciento, kuris dėl amžiaus ar sveikatos būklės negali išreikšti savo valios, atstovas atsisako duoti sutikimą gydyti, kuris nėra skubus, o medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus, tokiam pacientui gydymas galimas, jei yra gydytojų konsiliumo, sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos ar Lietuvos bioetikos komiteto sutikimas. Gydančio gydytojo prašymu sveikatos priežiūros įstaigos administracija sudaro gydytojų konsiliumą. Į Medicinos etikos komisiją ar Lietuvos bioetikos komitetą gali kreiptis sveikatos priežiūros įstaigos administracija ar gydantis gydytojas. Paciento, psichikos ligonio, nesugebančio teisingai įvertinti savo sveikatos būklės, gydymo ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Visais atvejais pacientas, kiek įmanoma, dalyvauja duodamas sutikimą gydyti.

  1. Teisė skųstis.

25.1. Nepatenkintas sveikatos priežiūra pacientas turi teisę kreiptis į įstaigos vadovą, atsakingą už sveikatos priežiūrą šioje įstaigoje. Įstaigos vadovas per 20 darbo dienų atsako į paciento kreipimąsi.

25.2. Pacientas turi teisę apskųsti sveikatos priežiūros įstaigų veiklą sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms kontroliuojančioms institucijoms, teismui.

  1. Privataus gyvenimo neliečiamumas.

26.1. Pacientų privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie pacientų gyvenimo faktus renkama ligos istorijai pacientų sutikimu ir jei, gydančio gydytojo nuomone, tai yra būtina diagnozuoti ligą, gydyti ar slaugyti.

26.2. Visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties. Tokios konfidencialios informacijos saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai. Konfidenciali informacija gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint raštišką paciento sutikimą arba jei tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

26.3. Sutikimas nėra būtinas, jei informacija yra suteikiama asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientus, atliekantiems pacientų sveikatos ekspertizę, taip pat institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę kontroliuoti sveikatos priežiūros veiklą.

27.Teisė nežinoti.

27.1. Informacija apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę neturi būti pacientui pateikta prieš jo valią. Paciento, įskaitant nepilnamečius nuo 16 iki 18 metų, valia turi būti aiškiai pareikšta sveikatos priežiūros paslaugų sutartyje ar patvirtinta paciento parašu paciento medicinos dokumentuose.

27.2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, kai informacijos nepateikus pacientui ar kitiems asmenims, gali atsirasti žalingų pasekmių ir tų pasekmių negalima išvengti pateikus informaciją paciento šeimos nariams, jo atstovui ar kitiems asmenims. Apie informacijos pateikimą pacientui prieš jo valią pažymima paciento medicinos dokumentuose. Elgesio su pacientu, kuris dėl psichinės ligos nesugeba teisingai įvertinti savo sveikatos būklės, ypatumus nustato psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

  1. Teisė į žalos atlyginimą.

28.1. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką nustato pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, taip pat civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

  1. Pacientų pareigos:

29.1. atvykti į įstaigą registracijos dokumente (talone) nurodytu laiku;

29.2. laiku susimokėti už suteiktas paslaugas;

29.3. pagarbiai elgtis personalo atžvilgiu;

29.4. įstaigoje nerūkyti, nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotikų;

29.5. laikytis asmens higienos reikalavimų;

29.6. vykdyti gydytojo nurodymus dėl ligos (-ų) gydymo bei profilaktikos;

29.7. pateikti gydytojui prašant reikiamus duomenis apie ligos diagnozę, atliktus tyrimus, taikytą gydymą;

29.8. informuoti gydytoją apie sveikatos būklės pasikeitimus gydymo metu, gydymo metodų netoleravimą;

29.9. laikytis šių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.

  1. Pacientų teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka.

30.1. Už pacientų teisių ir pareigų vykdymo realizavimą įstaigoje atsakingas vadovas.

30.2. Už informacija pacientui apie jo teises ir pareigas pateikiama įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse.

30.3. Vidaus tvarkos taisyklių kopija saugoma registratūroje, pacientams matomoje vietoje, užtikrinant, kad būtų patogu su jomis susipažinti.

30.4. Susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, pacientas tai patvirtina parašu specialioje valios pareiškimo formoje, kuri įklijuojama į paciento ambulatorinę kortelę.

30.5. Už informacijos pacientui apie jo teises ir pareigas pateikimą atsakingas įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas paskiria darbuotoją, kuris pateikia pacientui visus išaiškinimus ir informacijos pateikimo faktą patvirtina savo parašu.

30.6. Jei pacientas mano, kad jo teisės yra pažeistos, jis turi teisę pateikti įstaigai skundą šiose vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.

30.7. Pacientui nesilaikant šiose vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų pareigų, registratūros darbuotojas ar gydantis gydytojas perspėja pacientą. Jei perspėjimas būna neveiksmingas, informuojamas įstaigos vadovas, kuris priima sprendimą dėl tolimesnių veiksmų.

  1. Informacijos pacientui (jo atstovams) apie jo sveikatos būklę teikimo tvarka.

31.1. Informacija apie sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę pacientui pateikiama jam suprantama forma paaiškinant specialius medicinos terminus. Informuodamas apie gydymą, gydytojas paaiškina pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo. Informacija neteikiama pacientui prieš jo valią, tačiau toks jo noras turi būti aiškiai išreikštas ir apie tokį paciento pageidavimą pažymima jo ligos istorijoje.

31.2. Pacientui (jo atstovams) pageidaujant, pateikiama ligos istorija ar kiti jo medicininiai dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavojų jo gyvybei (apie tai sprendžia jį gydantis gydytojas). Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus gydantis gydytojas pažymi ligos istorijoje.

31.3. Pacientas (jo atstovas) turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytos jo ligos istorijos ir (ar) kitų dokumentų kopijos, užpildydamas prašymą administracijoje. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Gydytojas paaiškina pacientui įrašų ligos istorijoje reikšmę. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, gydytojas ištaiso, užbaigia, panaikina, paaiškina ir (ar) pakeičia netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga. Jeigu gydantis gydytojas nesutinka su tokiu paciento pageidavimu, tai paciento pageidavimo pagrįstumą sprendžia gydytojų konsiliumas.

31.4. Informacija nepilnamečiui pacientui, jo tėvams ar globėjams pateikiama jiems suvokiama forma. Jeigu yra nesutarimų tarp nepilnamečio ir jo tėvų ar globėjų, gydantis gydytojas, pateikdamas informaciją, vadovaujasi nepilnamečio paciento interesais.

31.5. Nepilnametis pacientas, kuris, gydytojo nuomone, gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam siūlomo gydymo. Gydantis gydytojas nepilnamečio tėvų ar globėjų prašymu informuoja nepilnamečio įstatyminius atstovus apie gydymą, tačiau, nepilnamečiui paprašius, tokia informacija gali būti ir nesuteikta, jeigu tai iš esmės gali pakenkti nepilnamečio paciento interesams, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Jeigu nepilnametis yra hospitalizuotas, apie tai informuojami jo tėvai ar globėjai.

31.6. Paciento dokumentų išrašai ir kopijos padaromi per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Šis terminas gali būti trumpesnis, jei informacija reikalinga priimti skubiam sprendimui dėl pacientui teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Apie tai sprendžia įstaigos vadovas.

  1. Informacijos apie pacientą teikimas valstybės institucijoms ir kitiems subjektams.

32.1. Visa informacija apie pacientą ir jo sveikatą yra privati ir konfidenciali (net ir po paciento mirties) ir gali būti teikiama tik esant raštiškam paciento (arba jo atstovo) sutikimui.

32.2. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis arba partneris, tėvai, vaikai.

32.3. Nesant raštiško paciento (ar jo atstovo) sutikimo, informacija apie pacientą gali būti suteikta tik tarnybiniais tikslais valstybės institucijoms, raštu pateikusioms; prašymą, šiais atvejais:

  • sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose gydomas, slaugomas pacientas ar atliekama jo sveikatos ekspertizė;
  • institucijoms, kontroliuojančioms sveikatos priežiūros paslaugas;
  • kai informacija apie pavojingus paciento ketinimus, keliančius grėsmę jo paties ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei teikiama teisėtvarkos ar kitoms institucijoms, kurių teisę gauti tokią informaciją nustato įstatymai;
  • kai į įstaigą kreipiasi ar pristatomi iš kitų asmens sveiktos priežiūros įstaigų asmenys, turintys kūno sužalojimų, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;
  • teismui, prokuratūrai, kvotos organams bei kitoms institucijoms, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai, pateikus raštišką prašymą, patvirtintą įstaigos vadovo parašu ir įstaigos spaudu.

32.4. Įstaigos darbuotojai, informuodami apie pacientų sveikatą išvardytas institucijas, turi teikti ne daugiau duomenų, negu jų reikia institucijos rašte nurodytam tikslui pasiekti.

32.5. Kitos institucijos, siekiančios gauti informacijos apie pacientą, pateikia įstaigai institucijos vadovo pasirašytą prašymą. Prašymas priimamas perduotas tiesiogiai, atsiųstas paštu ar atneštas kurjerio. Prašymą gali pateikti ir pareiškėjo atstovas. Nagrinėjami tik tie prašymai, kuriuose nurodytas norimos gauti informacijos pobūdis bei jos panaudojimo tikslas. Prie institucijos prašymo turi būti pridėtas raštiškas paciento (ar jo atstovo) sutikimas ir notaro patvirtinta asmens tapatybės dokumento kopija. Jei kyla abejonių dėl paciento parašo autentiškumo, įstaiga turi teisę tai patikslinti.

32.6. Advokatų prašymu informacija apie pacientą teikiama tuo atveju, kai yra pasirašyta paciento ar jo atstovo ir advokato atstovavimo sutartis, notaro ar advokato patvirtinta asmens tapatybės dokumento kopija.

32.7. Prašymas registruojamas gautų dokumentų registracijos žurnale ir perduodamas vizuoti vadovui ar jo įgaliotam darbuotojui.Vadovo ar jo įgalioto darbuotojo vizuotas prašymas registruojamas įstaigoje ir perduodamas vykdytojui.

32.8. Pareiškėjui teikiamos informacijos apie paciento sveikatą (medicinos dokumentų išrašai ar kopijos) oficialų dokumentą pasirašo gydantis ar gydęs gydytojas. Lydraštį pasirašo vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Parengtą dokumentą (informacija žodžiu neteikiama) vykdytojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia atsakymą pareiškėjui.

32.9. Informacijos teikimas policijai apie sužalotus asmenis, kurie gali būti susiję su nusikaltimu:

  • gydytojas nedelsiant telefonu informuoja teritorinės policijos įstaigos budėtoją arba telefonu 112, jei į įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar sprogimo žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu, ar nukentėję kelių eismo įvykiuose asmenys;
  • apie dėl smurtinių veiksmų sužalotus asmenis pranešama telefonu Nr. 112;
  • informacijos perdavimo duomenų įrašai daromi informacijos apie asmenis su kūno sužalojimais registre, kuriame nurodoma informacijos policijai perdavimo data ir laikas, ją priėmusio policijos budėtojo ir perdavusio įstaigos darbuotojo vardai ir pavardės, įvykio komentaras;
  • informacijos policijai perdavimo faktą ir laiką, įrašu paciento medicinos dokumentuose patvirtina paciento gydytojas; medicinos dokumentuose jis išsamiai aprašo įvykio aplinkybes, nurodo paciento, kuriam padaryti kūno sužalojimai, ir jį pristačiusio asmens anketinius duomenis (F Nr. 025/a).

32.10. Informacijos teikimas kritinių, ekstremalių situacijų atvejais.

Kritinių bei ekstremalių situacijų atvejais informacija apie pacientus teikiama pagal patvirtintus LR SAM reikalavimus.

32.11. Informacija (medicinos dokumentų kopijos ir išrašai) teikiama nemokamai:

  • draudimo kompanijoms, kai pacientas yra sudaręs sutartį, įvykus traumai yra įvertinama patirta žala.
  • teismams, prokuratūrai, policijos komisariatams (visais atvejais);
  • advokatams, kai teismas įpareigoja advokatą pateikti papildomą informaciją, t.y. yra pridėtas teismo sprendimas.

mokamai:

  • centrinei medicininei ekspertizės komisijai;
  • draudimo kompanijoms, kai pacientas pageidauja sudaryti sutartį;
  • advokatams, išskyrus atvejus, kai teismas įpareigoja advokatą pateikti papildomą informaciją, t.y. pridėtas teismo nuosprendis;
  • kartais pacientams pageidaujant.

32.12. Informacijos neteikimas.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientą arba sudaryti sąlygų gauti oficialių medicinos dokumentų kopijas. Visa informacija apie įstaigoje gydomą pacientą laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties (Lietuvos Respublikos pacientų teisės ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnis 3 dalis).

32.13. Telefonu informacija apie pacientą neteikiama.

32.14. Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus tyrimo ar gydymo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti teikiama prieš paciento valią, kurią jis aiškiai išreiškia, patvirtindamas parašu. Tačiau informacijos pateikimo pacientui apribojimai netaikomi, kai dėl paciento atsisakymo gauti informaciją gali atsirasti žalingų padarinių pacientui ar kitiems asmenims.

32.15. Pacientų dokumentuose esančios informacijos panaudojimas moksliniam tiriamajam darbui ir studentams mokyti.

32.15.1. Pacientų dokumentuose esančios informacijos panaudojimo moksliniam tiriamajam darbui ir studentams mokyti tvarką nustato Lietuvos medicinos etikos komitetas. Šiais tikslais naudojant informaciją, gerbiamas paciento asmens privatumas.

 

VII. GINČŲ IR KONFLITŲ TARP PACIENTŲ IR ĮSTAIGOS SPRENDIMO TVARKA

 

  1. Kilus ginčui ar konfliktui tarp paciento ir gydytojo ar kito medicinos darbuotojo, nesutarimą sprendžia VšĮ „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ medicinos etikos komisija.
  2. Pacientui nesutikus su VšĮ „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ medicinos etikos komisijos išvadomis, šį sprendimą pacientas raštu gali apskųsti įstaigos vadovui. Atsakymas į raštišką paciento kreipimąsi pateikiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
  3. Jei paciento netenkina įstaigos administracijos atsakymas ar sprendimas, pacientas turi teisę kreiptis į kitas valstybines institucijas teisės aktų nustatyta tvarka.
  4. Jei pacientas elgiasi agresyviai, grasina, yra apsvaigęs nuo alkoholio, toksinių ar narkotinių medžiagų, įstaigos personalas turi teisę iškviesti policiją.

 

VIII. PACIENTO SIUNTIMO KONSULTACIJAI IR STACIONARINIAM GYDYMUI TVARKA

 

  1. Paciento gydymo stacionarinėje įstaigoje ir specialisto konsultacijos tikslingumą nustato gydantis gydytojas.
  2. Esant būtinybei, gydyti pacientą stacionare ar siunčiant specialisto konsultacijai, gydantis gydytojas vadovaujasi Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, užpildo formą 027/a „Išrašas iš medicininių dokumentų“ ir atiduoda pacientui ar įgaliotam asmeniui, kad galėtų vykti specialisto konsultacijai ar stacionariam gydymui.
  3. Pacientui atsisakius vykti specialisto konsultacijai ar stacionariam gydymui, gydytojas apie tai įrašo jo asmens sveikatos istorijoje, o pacientas tai patvirtina savo parašu.

 

  1. PACIENTŲ TURIMŲ VERTYBINIŲ (DIRBINIŲ IŠ BRANGIŲJŲ METALŲ, BRANGIŲ PROTEZŲ IR PINIGŲ) REGISTRAVIMO BEI SAUGOJIMO TVARKA

 

  1. Pacientams teikiamos tik ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pacientų turimi dirbiniai iš brangiųjų metalų, brangūs protezai ir pinigai neregistruojami ir nesaugomi.

.

  1. DARBŲ SAUGĄ REGLAMENTUOJANČIŲ ĮSTATYMŲ, KITŲ TEISĖS AKTŲ IR NORMINIŲ DOKUMENTŲ NUOSTATOS

 

  1. Visi įstaigos darbuotojai ir pacientai privalo laikytis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytų reikalavimų.
  2. Darbo vietoje ir įstaigoje privaloma laikytis darbų saugos, priešgaisrinės, elektros saugos reikalavimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei kitais teisės aktais, susijusiais su darbų sauga, nuostatomis, įstaigos direktoriaus įsakymais.
  3. Darbo metu įstaigos darbuotojai privalo turėti galiojančius darbo pažymėjimus, išduotus įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka.
  4. Įstaigos personalas, turintis tiesioginį kontaktą su pacientu, privalo vilkėti švarią ir tvarkingą medicininę aprangą.
  5. Įstaigos darbuotojai privalo užtikrinti pacientų asmens duomenų saugumą taip, kaip nustatyta teisės aktuose.
  6. Be raštiško vadovo sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garsinius įrašus įstaigos patalpose draudžiama.
  7. Personalui, pacientams ir lankytojams įstaigos patalpose draudžiama: rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus.
  8. Personalui, pacientams įstaigos patalpose bei įstaigos teritorijoje draudžiama turėti šaltąjį ir/ ar šaunamąjį ginklą (išskyrus tarnybinį).
  9. Į VšĮ „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ atsivesti gyvūnus draudžiama.
  10. Įstaigos personalas savo veikla privalo nepažeisti aplinkos kokybės normatyvų ir standartų, laikytis atliekų nukenksminimo, transportavimo, sandėliavimo, šalinimo tvarkos.
  11. Įstaigos elektroniniais, telefoniniais ryšiais, biuro įranga, kanceliarinėmis bei kitomis priemonėmis darbuotojai gali naudotis tik su darbu susijusiais tikslais.
  12. Įstaigos administracija neatsako už darbuotojų ir pacientų asmeninius daiktus, paliktus ne tam pritaikytose vietose (koridoriuje, laukiamajame ir t.t.).

 

  1. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMO IR ATLEIDIMO IŠ DARBO TVARKA

 

  1. Darbuotojų priėmimas į darbą įforminamas nustatyto pavyzdžio darbo sutartimi, kurią pasirašo direktorius ir priimamas į darbą darbuotojas.
  2. Kiekvienoje konkrečioje darbo sutartyje šalys susitaria dėl būtinųjų sutarties sąlygų. Darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas įstaigos vidaus tvarkai, o įstaigos vadovas įsipareigoja mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.
  3. Priimami į darbą darbuotojai pasirašytinai supažindinami su būsimojo darbo sąlygomis, šiomis taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, kitais jų darbą liečiančiais lokaliniais norminiais aktais, reglamentuojančiais jų darbo sąlygas.
  4. Visiems darbuotojams nustatomi kvalifikaciniai reikalaimai:
    56.1. mokėti valstybinę kalbą;
    56.2. turėti atitinkamą išsilavinimą arba reikiamą darbo patirtį.
  5. Dirbantys šiame sveikatos priežiūros centre darbuotojai nuolatos turi:

57.1. tobulinti turimus įgūdžius ir patirtį;

57.2. stengtis kilti karjeros laiptais;

57.3. ugdyti teigiamas charakterio savybes.

  1. Darbuotojai, juos priimant dirbti VšĮ „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ pateikia:

58.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

58.2. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą;

58.3. išsilavinimą patvirtinantį dokumentą;

58.4. sveikatos pasą;

58.5. išsamų gyvenimo aprašymą, patirties ir kvalifikacijos aprašymą (privalumas – turimos rekomendacijos);

58.6. santuokos liudijimą (jei asmuo santuokoje);

  1. 7. nepilnamečių vaikų gimimo liudijimus.
  2. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią darbuotojui įteikiama:

59.1. antrasis darbo sutarties egzempliorius;

59.2. darbo pažymėjimas:

59.2.1. siekiant užtikrinti darbo kokybę, nuo pirmos darbo dienos darbuotojas darbo vietoje (darbo metu) įsipareigoja turėti įstaigos darbuotojo pažymėjimą;

59.2.2. darbo pažymėjimas galioja nuo išdavimo datos iki darbo sutarties nutraukimo;

59.2.3. pasibaigus darbo pažymėjimo galiojimui, darbuotojas privalo jį pristatyti atsakingam asmeniui, kuris darbuotojui išduos naują darbo pažymėjimą.

  1. Prieš pradėdami dirbti darbuotojai yra supažindinami pasirašytinai:

60.1. su įstaigos vidaus ir darbo tvarkos taisyklėmis;

60.2. su pareigybės aprašymais;

60.3. su saugaus darbo instrukcijomis;

60.4. su kitais lokalios reikšmės dokumentais, reglamentuojančiais jo darbą.

  1. Darbuotojams leidžiama pradėti dirbti tik pasirašius darbo sutartį.
  2. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, išskyrus atvejus, kuomet šalys susitarė kitaip.
  3. Medicinos darbuotojų licencijavimas atliekamas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, o kitų įstaigos darbuotojų – vadovaujantis atitinkamais nuostatais.
  4. Darbuotojai gali būti atleisti iš darbo:

64.1. šalių susitarimu;

64.2. pasibaigus sutarties galiojimo laikui;

64.3. pasibaigus bandomajam laikotarpiui, kai tikrinant darbuotojo tinkamumą darbui, nepatenkinami rezultatai;

64.4. darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės;

64.5. darbuotojui prašant;

64.6. kai darbuotojui atimamos specialiosios teisės dirbti tam tikrą darbą;

64.7. kai atestavimo komisija nustato darbuotojo nekompetentingumą;

64.8. įstaigos vadovo iniciatyva (darbo sutarties įstatyme numatytais atvejais);

64.9. darbuotojui mirus;

64.10. kitais darbo kodekse numatytais atvejais.

  1. Apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, darbuotojas raštu turi būti įspėtas prieš du mėnesius.
  2. Darbuotojai, kurie įspėjami prieš 4 mėnesius:

66.1. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją, liko ne daugiau kaip 5 metai;

66.2. neįgalieji;

66.3. darbuotojai auginantys vaikus iki 14 metų;

66.4. asmenys iki 18 metų.

  1. Įstaigos vadovas visiškai atsiskaito su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną.
  2. Darbuotojų priėmimas į darbą ir jų atleidimas iš darbo vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kitais darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais ir norminiais aktais.

 

XII. DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR ELGESIO NORMOS

 

  1. PSPC darbuotojai, vadovai ir pacientai savo santykius privalo grįsti geranoriškumo, savitarpio supratimo ir tolerancijos principais, palaikyti tarpusavyje dalykiškus santykius.
  2. Visi PSPC darbuotojai privalo:

70.1. laikytis darbo drausmės, nustatytu laiku atvykti į darbą, visą darbo laiką skirti darbui;

70.2. sąžiningai ir kvalifikuotai dirbti, vykdyti savo pareiginių nuostatų, kvalifikacinių kategorijų reikalavimus, vadovybės teisėtus nurodymus;

70.3. laikytis nustatyto priešgaisrinio rėžimo, žinoti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių laikymo vietas, mokėti tas priemones panaudoti, žinoti, kaip jiems elgtis kilus gaisrui, žinoti žmonių evakuavimo planą ir savo pareigas evakuojant žmones, gelbėjant turtą ir kt.;

70.4. tausoti ir saugoti įstaigos turtą (instrumentus, įrenginius, inventorių ir kt.), neleisti jo gadinimo, grobstymo, naudojimo savanaudiškiems tikslams;

70.5. laikytis instrumentų, prietaisų, aparatų, įrangos ir kt. naudojimo taisyklių ir instrukcijų, nedirbti techniškai netvarkingomis darbo priemonėmis;

70.6. savo darbo vietoje palaikyti tvarką ir švarą, laikytis sanitarijos, higienos ir darbų saugos reikalavimų;

70.7. gilinti savo profesines žinias, kad jos atitiktų laikmečio lygį.

  1. PSPC darbuotojai apie darbo metu gautas traumas, ūmius sveikatos sutrikimus, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą arba iš darbo, pacientų lankymo jų namuose metu privalo nedelsdami pranešti įstaigos vadovui, nurodyti įvykio aplinkybes ir pasekmes.
  2. VšĮ „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ vadovo žodiniu/ rašytiniu įsakymu gali būti atliekamas darbuotojų patikrinimas darbo vietoje dėl neblaivumo, girtumo ar apsvaigimo narkotinėmis medžiagomis, rodmenis fiksuojant alkotesteriu, testais. Visi patikrinimai įforminami atitinkamais dokumentais, kuriais remiantis gali būti taikoma drausminės nuobaudos.
  3. PSPC darbuotojai darbo metu turi būti prisisegę savo identifikacines korteles, kuriose įrašytas darbuotojo vardas, pavardė, pareigos.
  4. Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo savo darbą pavesti atlikti kitam asmeniui ar dirbti ne pagal darbo grafiką.
  5. Darbuotojas apie neatvykimo į darbą priežastis privalo pranešti įstaigos vadovui.

 

XIII. DARBO IR POILSIO LAIKAS

 

  1. Įstaigoje nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis.
  2. Administracijai ir ūkiniam personalui nustatoma penkių darbo dienų savaitė, su 8 valandų darbo dienos trukme, pietų pertrauka 30 min. Darbuotojams, turintiems medicininį išsilavinimą, nustatoma 5 darbo dienų savaitė su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta darbo dienos trukme, pietų pertrauka 30 min.
  3. Valstybinių švenčių išvakarėse darbo diena sutrumpinama viena valanda, išskyrus darbuotojus, kurių darbo savaitės trukmė mažiau kaip 40 valandų.
  4. Esant būtinumui, darbuotojui įsakymu yra pavedama dirbti viršvalandžius arba ne darbo dienomis, suteikiant kitą ne darbo dieną per mėnesį arba apmokant įstatymų nustatyta tvarka.
  5. Esant būtinumui, įstaigos vadovo leidimu darbuotojas gali trumpam pasišalinti iš darbo vietos.
  6. Nustatomos dvi papildomos 15 min. pertraukos pailsėti: nuo 9.45 val. iki 10 val. ir nuo 14.45 val. iki 15 val.

 

XIV. DARBO UŽMOKESTIS, GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS

 

  1. Darbuotojui pagal darbo sutartį už atliekamą darbą mokamas darbo užmokestis. Darbo užmokestis mokamas pinigais (eurais).
  2. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį: ne vėliau kaip einamo mėnesio 20 dieną ir kito mėnesio 10 dieną (darbo užmokesčio mokėjimo dienos gali būti keičiamos). Pinigai pervedami į darbuotojo asmeninę sąskaitą jo pasirinktame banke. Darbuotojo prašymu darbo užmokestis gali būti mokamas 1 kartą per mėnesį.
  3. Jei nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos, darbuotojui apie tai būtina pranešti ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų įsigaliojimo.
  4. Darbuotojui, atleidžiant jį iš darbo, atleidimo dieną išmokamos visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos.
  5. Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą, pagal prašymą išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo.
  6. Darbo užmokestis apima pareiginį atlyginimą ir visus papildomus uždarbius.
  7. Įstaigos darbuotojams įstaigos vadovo įsakymu gali būti mokami priedai ir priemokos:
    88.1. už atliekamus papildomus darbus;

88.2. už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) vykdymą (darbuotojo rašytiniu sutikimu, jei nesudaroma papildoma darbo sutartis);

88.3. priemokos už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų vykdymą skiriamos, jei darbuotojo nėra daugiau kaip 5 darbo dienas. Šios priemokos neskiriamos už darbuotojo funkcijų vykdymą jo kasmetinių atostogų laikotarpiu.

88.4. personaliniai priedai – įstaigos vadovui;

  1. Priedai ir priemokos nustatomi konkrečiam terminui, tačiau ne ilgesniam, kaip iki kalendorinių metų pabaigos ir gali būti mažinami arba panaikinami pablogėjus darbuotojų darbo rezultatams arba nevykdant darbų už kuriuos buvo skirtas priedas (priemoka).
  2. Minėti priedai ir priemokos negali viršyti 100 proc. darbuotojo pareiginio atlyginimo. Jie skiriami iš darbo užmokesčio fondo lėšų.
  3. Įstaigos darbuotojų skatinimui gali būti skiriamos vienkartinės piniginės išmokos ir lėšos gėlių ar dovanos pirkimui šiais atvejais:

91.1. įstatymų nustatytų valstybinių švenčių proga;

91.2. už ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą švenčiant garbingą jubiliejų arba išeinant į pensiją;

91.3. darbuotojui atlikus vienkartines, ypač svarbias užduotis.

  1. Vienkartinės piniginės išmokos neskiriamos:

92.1. darbuotojui, kuriam per paskutinius 12 mėnesių buvo paskirta drausminė nuobauda;

92.2. jei darbuotojas per paskutinius  12 mėnesių raštu buvo įspėtas dėl netinkamo pareigų atlikimo;

92.3. yra objektyvių  duomenų apie jo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą per paskutinius 12 mėnesių.

  1. Darbo užmokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka.
  2. Už ne visą darbo laiką darbo užmokestis mokamas proporcingai dirbtam laikui.
  3. Už mokymosi atostogas – darbuotojams, kurie mokosi savo iniciatyva – pagal Lietuvos respublikos darbo kodekso 181 straipsnį nustatytą trukmę suteikiamos kasmetinės apmokamos atostogos arba nemokamos mokymosi atostogos. Jei darbuotoją mokytis siunčia įstaiga, už mokymosi atostogas mokamas vidutinis darbo užmokestis.
  4. DARBO DRAUSMĖS PAŽEIDIMAI. NUOBAUDOS UŽ DARBO
    DRAUSMĖS PAŽEIDIMUS

 

  1. Darbo drausmės pažeidimai:

96.1. darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės;

96.2. pavėlavimas (išėjimas) iš darbo be administracijos leidimo;

96.3. alkoholinių, toksinių bei narkotinių medžiagų laikymas ir jų naudojimas darbo metu;

96.4. sąmoningas įstaigos turto gadinimas;

96.5. įstaigos turto, kliento ar svečio turto vagystė;

96.6. darbų saugos ir priešgaisrinės saugos bei elektros saugos taisyklių nesilaikymas;

96.7. darbo higienos reikalavimų nesilaikymas;

96.8. nerūpestingas savo pareigų atlikimas;

96.9. dokumentų, duomenų klastojimas;

96.10. netvarka darbo vietoje;

96.11. necenzūrinių žodžių vartojimas įstaigos pacientų, svečių, darbuotojų akivaizdoje, jų įžeidinėjimas, žeminimas;

96.12. šių vidaus darbo tvarkos taisyklių nesilaikymas;

96.13. pareiginių aprašymų nesilaikymas.

  1. Už darbo drausmės pažeidimus įstaigos darbuotojams skiriamos drausminės nuobaudos:

97.1. pastaba;

97.2. papeikimas;

97.3. atleidimas iš darbo.

  1. Darbuotojas atleidžiamas iš darbo apie tai iš anksto jo neįspėjus:

98.1. jeigu jis nerūpestingai atlieka savo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam buvo taikytos drausminės nuobaudos;

98.2. jei darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

  1. Šiurkštus elgesys yra:

99.1. neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais;

99.2. tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įstaigai;

99.3. pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitų asmeninių paskatų, taip pat savivaliavimas ar biurokratizmas;

99.4. moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;

99.5. veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

99.6. tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įstaigoje vykstantys gamybos procesai;

99.7. neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);

99.8. atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;

99.9. kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

  1. Apie darbuotojo darbo drausmės pažeidimą slaugos administratorė, kuriai darbuotojas yra pavaldus, turi surašyti darbo drausmės pažeidimo aktą ir apie pažeidimą pranešti įstaigos vadovui.
  2. Įstaigos vadovas turi nustatyti darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir įstaigai padarytą žalą dėl darbuotojo kaltės ar neatsargumo.
  3. Skiriant drausminę nuobaudą, įstaigos vadovas raštu pareikalauja, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.
  4. Darbuotojas turi raštu pasiaiškinti per reikalavime nustatytą terminą.
  5. Jei darbuotojas pasiaiškinimo neparašo, jam drausminė nuobauda skiriama be pasiaiškinimo.
  6. Drausminė nuobauda skiriama įstaigos vadovo įsakymu. Su įsakymu darbuotojas turi būti supažindinamas ir pasirašyti. Jeigu darbuotojas atsisako susipažinti su įsakymu, tada turi būti surašytas aktas apie tai, kad darbuotojas su įsakymu supažindinamas, bet pasirašyti atsisakė.

 

XVI. ATOSTOGOS IR JŲ SUTEIKIMO TVARKA

 

  1. Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui sugrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį.
  2. Darbuotojų kasmetinių ir kitų atostogų suteikimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

108.Vyriausybės norminiuose aktuose nurodytų kategorijų medicinos personalui suteikiamos kasmetinės pailgintos atostogos – 36 kalendorinės dienos.

  1. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos.
  2. Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais metais.
  3. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamo darbo įstaigoje. Už antruosius ir sekančius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos, bet kuriuo laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo grafiką.
  4. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis.
  5. Viena kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika dienų. Trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų atostogų laikotarpį įstaigos vadovas gali, t.y. turi teisę suteikti arba ne. Įstaigos vadovo atsisakymas suteikti kasmetines atostogas dalimis turi būti pagrįstas ir sąžiningas bei nediskriminacinis.
  6. Atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojo sutikimu.
  7. Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu.
  8. Perkeltos kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais.
  9. Darbuotojo prašymu nepanaudotų atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
  10. Kasmetines minimaliąsias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama.
  11. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį.
  12. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už ne daugiau kaip 3 (tris) metus.
  13. Kasmetinės atostogos įstaigos darbuotojams suteikiamos pagal metų pradžioje sudaromą atostogų grafiką.
  14. Kasmet, iki vasario 1 d., įstaigos darbuotojai privalo pateikti slaugos administratorei planuojamų atostogų grafikus, kuri parengia bendrą įstaigos darbuotojų atostogų eiliškumą ir pateikia tvirtinti įstaigos vadovui.
  15. Darbuotojas, pageidaujantis išeiti atostogų kitu laiku, nei nurodyta atostogų grafike, arba norintis pasinaudoti dalimi atostogų, turi pateikti raštišką prašymą, suderintą su tiesioginiu vadovu ne vėliau kaip 5 darbo dienas iki atostogų pradžios.
  16. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:

124.1. darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų – iki keturiolikos kalendorinių dienų;

124.2. darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų

124.3. moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;

124.4. neįgaliajam – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;

124.5. darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas iki trisdešimt kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;

124.6. darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;

124.7. santuokai sudaryti – ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;

124.8. mirusio šeimos nario laidotuvėms – ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.

  1. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), jei jis nepanaudojo kasmetinių atostogų, atostogos darbuotojo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo dieną. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos.
  2. VšĮ „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ vadovas darbuotojo prašymu dėl asmeninių priežasčių, nenumatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, gali suteikti iki 30 dienų nemokamų atostogų.

 

XVII. DARBO GINČAI

 

  1. Darbo ginčas yra nesutarimas tarp įstaigos vadovo ir darbuotojo dėl nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybos.
  2. Darbuotojas, nesutikdamas su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo, atleidimu įstaigos vadovo iniciatyva, per vieną mėnesį turi teisę kreiptis į teismą.

.

XVIII. GAUTŲ DOKUMENTŲ REGISTRAVIMAS

 

  1. Gauti dokumentai, adresuoti įstaigai, jos vadovui, struktūriniams padaliniams, darbuotojams, turi būti registruojami.
  2. Neregistruojami gauti sveikinimai, kvietimai, reklaminiai bukletai, privataus pobūdžio laiškai, sąskaitos faktūros, kita korespondencija, nesusijusi su atsakomybe ir rizika, kylančia dėl dokumentų neįtraukimo į apskaitos sistemą.
  3. Gauti dokumentai registruojami gautų dokumentų registre, kituose nustatytuose registruose jų gavimo dieną. Kol dokumentas neužregistruotas, jokios tolimesnės procedūros negali būti atliekamos.
    132. Gauti faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais informaciniai dokumentai, atspausdinami ir registruojami ta pačia tvarka. Jei vėliau atsiunčiamas dokumento originalas, jis registruojamas ta pačia data ir numeriu kaip anksčiau telekomunikacijų įrenginiais gautas dokumentas.
    133. Užregistruoti dokumentai perduodami įstaigos vadovui; šis susipažįsta su dokumentais ir, jei reikia, rašo rezoliucijas paskirdamas vykdytojus, užduotis, jų vykdymo terminą.
  4. Dokumentai su rezoliucijomis grąžinami į dokumentus registruojantį padalinį, rezoliucijos surašomos į dokumentų registrus ir dokumentai perduodami užduočių vykdytojams.
    135. Atlikęs užduotį, vykdytojas dokumentą deda į bylą, jei jis yra atsakingas už bylos sudarymą, arba perduoda už bylos sudarymą atsakingam darbuotojui. Gautų dokumentų registre nurodomas bylos, į kurią įdedamas dokumentas, numeris pagal dokumentacijos planą.

XIX. SIUNČIAMŲJŲ DOKUMENTŲ REGISTRAVIMAS

 

  1. Informaciniai siunčiamieji dokumentai registruojami atskirame registre. Gali būti nustatyti ir kiti siunčiamųjų dokumentų registrai pagal korespondentus ar temas. Įstaigos parengti siunčiamieji su jos veikla susiję dokumentai, kaip ir kiti dokumentai, turi būti registruojami, kad būtų įrodytas jų buvimas įstaigos dokumentų apskaitos sistemoje ir užtikrinta paieška.
  2. Įstaigoje parengtus dokumentus siunčia įstaigos atsakingas darbuotojas, kuris taip pat tikrina, ar siunčiamieji dokumentai tinkamai parengti. Jei jie neatitinka dokumentų rengimo taisyklių, jie grąžinami juos rengusiems darbuotojams.
  3. Siunčiamieji dokumentai rengiami ant įstaigos firminio blanko dviem egzemplioriais. Dokumento originalas išsiunčiamas adresatui, o antrasis egzempliorius paliekamas įstaigoje.
  4. Siunčiamajame dokumente turi būti nurodyta dokumentą rengusio darbuotojo vardas pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas.
  5. Siunčiamąjį dokumentą registruoja įstaigos atsakingas darbuotojas.
  6. Siunčiamieji dokumentai įstaigoje registruojami jų pasirašymo ar tvirtinimo dieną.

 

  1. VADOVO ĮSAKYMŲ, ĮGALIOJIMŲ REGISTRAVIMAS

 

  1. Įstaigos vadovo įsakymai veiklos klausimais registruojami įsakymų veiklos klausimais registre ir saugomi pas atsakingą darbuotoją.
  2. Įstaigos vadovo įsakymai personalo klausimais, atostogų klausimais, komandiruočių klausimais registruojami atitinkamuose jų registruose ir saugomi pas atsakingą darbuotoją.
  3. Gaunamų prekių ir materialinių vertybių įstaigos vadovo pasirašyti įgaliojimai registruojami buhalterijoje išduotų įgaliojimų apskaitos žurnale.

 

XXI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

  1. Taisyklės galioja nuo 2018 m______________________., visiems VšĮ „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ darbuotojams ir pacientams.
  2. Visi darbuotojai turi būti supažindinami su šiomis taisyklėmis pasirašytinai ir jos skelbiamos viešai (VšĮ „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“ skelbimų lentoje).